NALMA – nevalstybinė, pelno nesiekianti aukštesniųjų liaudies mokyklų bei panašias funkcijas vykdančių institucijų savanoriška sąjunga, turinti juridinio asmens teises.

NALMA įkurta 2000 vasario 3 dieną. Jos įkūrimą palaikė ir rėmė Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija ir Švedijos organizacija ABF - Darbininkų švietimo asociacija Kalmar apskrityje, kuri buvo ne tik NALMA įkūrimo skatintoja, bet rėmė ir remia ją finansiškai.

Be Rumšiškių muziejaus dvaro akademijos, Sintautų akademijos, Profesinės kompetencijos ugdymo centro Klaipėdoje, NALMA veikloje aktyviai reiškiasi Socialinių inovacijų fondas (kaip Dienos aukštesnioji liaudies mokykla) ir kitos panašias funkcijas atliekančios organizacijos. Nacionalinės aukštesniųjų liaudies mokyklų asociacijos tikslas - vienyti Lietuvos juridinius asmenis plėtojant neformalųjį suaugusiųjų švietimą, propaguojant pačias įvairiausias formas, ypač liaudies mokyklas ir akademijas, o taip pat koordinuoti ir remti šio judėjimo veiklą bei dalyvauti formuojant šalyje neformaliojo švietimo politiką, skatinti laisvos asmenybės, demokratiškumo, nuolatinio mokymosi procesus, remti jaunimo ir suaugusiųjų socialinę integraciją, asmens kūrybinių galių realizaciją.

NALMA vykdo tokios krypties veiklą:

• skleidžia informaciją apie aukštesniųjų liaudies mokyklų veiklą masinėse informacijos priemonėse,
  
• skatina ir organizuoja mokymo, mokslo tiriamąjį bei konsultacinį darbą,
  
• organizuoja seminarus, kursus aukštesniųjų liaudies mokyklų mokytojams ir studentams,
  
• parenka ir rekomenduoja aukštesniųjų liaudies mokyklų lyderius ir mokytojus kelti kvalifikaciją užsienio šalyse,
  
• organizuoja tarptautinius seminarus ir konferencijas,
  
• kuria ir vykdo tarptautinius projektus.

Nacionalinė aukštesniųjų liaudies mokyklų asociacija, atstovaudama aukštesniąsias liaudies mokyklas, dalyvauja formuojant neformaliojo švietimo politiką, atlieka koordinuojančią funkciją, skatina laisvos asmenybės, demokratiškumo procesus.
Šiuo metu egzistuojančios aukštesniosios liaudies mokyklos reiškiasi trijose skirtingose vystymosi kryptyse:

• pedagogų kvalifikacijos tobulinimas,
  
• liaudies tradicijų puoselėjimas ir mokytojų ruošimas darbui aukštesniosiose liaudies mokyklose,
  
• profesinis tobulinimas, paremtas tarptautiniais mainais ir stažuotėm.